Visų pirma - jungiam šitą!
Su juo laiminga nebūsi, mesk jį.
Bet praėjo hm... gal pusė metų ir aš jo nemečiau. Nesuprantu išvis tokio pasakymo "mesti". Kaip galima mesti žmogų, kurį myli? Lyg kokį žaislą, kuris atsibodo?
Įdomiausia tai, kad šituos žodžius man pasakė mergina, kuri už mane bent penkiais metais vyresnė. Ir liūtuką pažįsta ilgiau už mane.
Ir nežinau kodėl, bet šiandien visą vakarą šitie žodžiai man sukasi galvoje.
Bet aš to nedarysiu, nes aš laiminga, po galais!
Ar tikrai?
Arba kiti žodžiai. Pasakyti draugo.
Tiksliau pokalbis. Privertęs susimąstyti.
Niekada gyvenime neleisk, kad vaikinas tau būtų svarbesnis už draugus.
Kodėl?
Na tarkim, kaip manai, jam svarbesni draugai, ar tu?
Na... manau,kad aš.
O tu gerai pagalvok.
Nu ok, draugai...
Va, matai? Suprask, tu niekada nebūsi jam pirma. Niekada nebūsi svarbiausia. Negali leisti, kad jis tau taptų tokiu. Žinai, tas posakis. Meilė ateina ir išeina. Draugai lieka.
Nu nekenčiu taip teisingai šnekančių žmonių (kalbu ne apie merginą, apie draugą).
O dabar tai tokia keistai sušikta nuotaika. Ta, kurią aš vadindavau nuostabiausiaja, mane pavedė. Rimtai!
Likus dviem savaitėm iki mūsų bendrai rengiamo gimtadienio vakarėlio, ji pareiškia, kad nebedarys nieko. O jau tiek padarėm! Net užstatą už butą palikom.
Ir ŠŪDAS! Nebežinau,ką daryt, iš kur gaut pinigų, ką daryt su drauge.
Ir dabar kiti žodžiai iškyla mano atminty, jau mamos sakyti:
Živile, ką aš daugiau galiu pasakyti? Atidžiau rinkis draugus. Visada gi nudegi.
Labanakt.
Pė. Es. nu nebegaliu rašyt pagal planą, kai taip reikia išsilieti!!! Velniop jį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą