Grįžtu grįžtu grįžtu

Okk, aš grįžtu grįžtu grįžtu, pažadu, aš grįžtu!
Jaučiuos žiauriai keistai, lyg iš naujo gimusi, užsinorėjau rašyti, nelabai svarbu ką, svarbu kad galėčiau išsikrauti, oooh, kaip aš to pasiilgau!
Vėl kasdien (na, bent maždaug, tikiuosi) atiduosiu kažkam dalelę savęs. Neįsivaizduoju, kas tai skaito, neįsivaizduoju, kam tai rūpi, bet goddamnit, aš tai darau tik dėl savęs, ne dėl kitų.
Bet jei kažkas rimtai skaito, I'm happy for that. Žinoma, šitas mano blogas nesusilaukia tiek dėmesio, kiek 25 valandos, tačiau rašydama šį blogą.. aš galiu būti savimi. Ir dabar aš tikrai esu aš, nors kažkada gal ir sakiau kitaip.
Tai čia va toks va mano įžanginis žodis, tuoj pradės lietis didžiausios mano paslaptys (not, niekas nieko nesužinos) ir svajonės (galbūt, galbūt).
Pasakosiu daug visko visko, bet ne tam, kad geriau pažintumėt mane.
Aš noriu geriau pažinti save.

Au revoir,

Živilė

Nebetikiu

Aš nebe aš Aš nebe aš Aš nebe aš Aš nebe aš Aš nebe aš aš aš aš aš aš

Ai, žinai? Atsibodo man vienai stengtis.
Man reikia Tavęs.
Šiaip nežinau ko aš noriu, nežinau, ko nori Tu ir matyt nežinosiu

kol tu nepasakysi.

Mama mama mama mama o gal tėti nebežinau ką kviečiu ir ko noriu negaliu daugiau rėkti balso stygos pavargo nebevirpa noriu išrėkti viską tau į veidą bet negaliu tik atsuku nugarą ir iškėlus galvą nueinu

nes nebenoriu kentėti nebenoriu viena stengtis nežinau ką man daryti nes esu per silpna

tam reikia dviejų tam nebeužtenka vieno ir nesakyk kad viskas gerai ir kad nieko gelbėt nereikia gal tavęs ne bet mane reikia aš po truputėli smengu į gilų miegą nes aš jau tyyyyngiu po galais negaliu viena negaliu negaliu negaliu

padėk padėk padėk padėk prašau nebežinau ką daryti mintys pinasi vis tas pats per tą patį sukas mano galvoje

aš pykstu aš verkiu aš juokiuos aš savęs nesuprantu aš kenčiu aš mąstau aš mąstau aš mąstau aš mąstau aš tikiu visada tikiu aš Tave myliu aš aš aš aš

aš nežinau ką Tu ir aš bijau paklausti aš tik dabar per daug kartoju savo vardą jo net netardama gal pats laikas man susirūpinti savimi nes nejučiom man visada buvai tik Tu Tu Tu Tu Tu

mano pasaulis sukosi ratu aplink kelis žmones beveik visada aplink Tave bet niekieno pasaulis nesisuka aplink mane gal perdedu bet man liūdna aš bijau aš kenčiu vėl bijau bijau bijau o mama

o mama

o mama

o

ne mamos dabar man reikia man reikia TAVĘS TAVĘS TAVĘS suprask po galais ir atsigęžk į mane

džiaukis su manim verk su manim tikėk su manim mylėk su manim būk su manim

visada visada visada visada

visad

būk su manim mylėk su manim tikėk su manim verk su manim džiaukis su manim

DIDŽIUOKIS MANIM ir nesmerk manęs po galais nes aš 

pavargau

iš meilės

Papasakok ką nors apie save

Mano rankos kvepia kalėdom, nes panagėse dar yra mandarinų žievelės likučių. Liko dvi dienos mano mėgstamiausio mėnesio metuose, tai dabar lauksiu vasario, tada balandžio. Gal dar liepos. Daug galvosiu apie praeitį ir svajojsiu apie ateitį.
Šiandien fotografė paprašė manęs, kad papasakočiau ką nors apie save. Pasakiau, kad mėgstu teatrą, nekenčiu rusų kalbos, myliu rudenį, kad pastarieji pusė metų buvo laimingiausi mano gyvenime.
Dar užsiminiau, kad esu įsimylėjusi. Velniškai įsimylėjusi. Gyvenimą, rudenį, pūvančių lapų kvapą, mandarinus ir vyrą (negaliu vadint jo vaikinu, liežuvis neapsiverčia).
Sakiau jai, kad nors ir pažįstu jį daugiau nei metus, kasdien pamilstu iš naujo, nes kiekvieną kartą, kai jį pamatau, pamatau jame kažką, ko nepastebėjau anksčiau. Dar vieną apgamėlį, naują šypseną, iškritusią blakstieną, kokį nors nežymų randelį, ar net pūką ant megztinio. Tiesą sakant, myliu pūkus ant jo megztinių. Myliu ašarotas jo akis. Myliu jo balsą. Jo švelnias rankas. Jo juoką. Tobulą netobulumą. Bučinius. Tarpupirščius. Krūtinę. Humoro jausmą. Švelnumą. Nepastabumą. Rūpestingumą. Jį visą.
Kai fotografė paparašė manęs, kad papasakočiau ką nors apie save, aš supratau, kad tai velniškai sunki užduotis. Nes nuo pat mano nervų ląstelių iki suskilinėjusių kojų nagų, mano mylimasis yra į mane įsikūnijęs. Ir rodos vietoj to, kad pasakyčiau, kad esu jauna, gyvenimą mylinti mergina, prabilsiu jo balsu ir pasakysiu, kad turiu nuostabiai žydras akis, nemėgstu lietuvių kalbos, rūkančių žmonių, kavos ir arbatą geriu su daug daug cukraus.

Ir aš bijau to, kas bus toliau.

Simple

Pašiurpusi mano oda ir tavo pirštai atsargiai klaidžiojantys ja.
Taip paprasta, bet taip žavu.

Rytais rytais rytais

Paskutinio aukšto balkonas. Staliukas ir pora kėdžių.
Pusė litro garuojančios cinamoninės arbatos su penkiais (!!) šaukšteliais cukraus.
Superslim cigaretė (atsiprašau.. bet žiauriai norėjau).
Milžiniška žalia maikė su užrašu "BBD" (šifruokitės kaip norit, bet dabar man ji labai labai), apglėbianti pašiurpusias kojas, huge megztinis ir šiltos šlepetės.
Susišiaušę, ką tik išplauti plaukai džiūnantys vėjyje.
Glaistyta migdolinė bandelė... mano rytas šiandien toks.

Įkvėpiu dūmo, iškvėpiu dainą.
„Love is a slippery thing, you never know when you gonna fall on your ba-a-ack.“
Ir kaimynai, matyt, girdi.
Bet man nesvarbu, aš namie viena.
CHILL.













Pė. Es. Visas mano rytas su Živile Ba.

Varnas

Išgirstu žadintuvą, 3:33AM.
Atplešiu sulipusias akis ir tyliai atsidarau stalčių prie lovos.
Pirštų galiukais surandu pakelį cigarečių, praveriu langą ir pažvelgiu į tylią naktį.
Įsirangau į šiltą pledą, ruošiuos užsidegti slim'ą, kai ant mano palangės nutūpia varnas.
Pakylu nuo lovos, ramiai atsisėdu šalia, o jis nebijo. Priešingai, žiūri į mane lyg kažko tikėdamasis.
Prisidegu cigaretę ir imu baidyti paukštį, Man mosikuojant ranka jis nutūpia ant jos ir stiklinėmis akutėmis žiūri į iš mano burnos besiveržiančius dūmus. Rodos mėgina įkvėpti šios karčios nuodėmės.. Bet jis tik vienišas paukštis atradęs giminingą sielą.
Neskrenda, tegul. Tačiau sunku nekreipti dėmesio į ant riešo tupintį varną. Šypteliu ir iš pakelio ištraukiu antrą cigaretę savo nebyliam draugui. Jis pražioja snapą ir griebia ją lyg didžiausią stebuklą. Pridegu.
Savo nuorūką įmetu į puodelį, kuriame kadais buvo cinamoninė arbata su trim šaukšteliais cukraus. Prieinu prie stalo ir randu savo raudoną kaspiną, kurį rišdavausi į plaukus. Paėmusi jį į ranką grįžtu prie palangės, kur varnas rūko taip elegantiškai, lyg džentelmenas prie dramos teatro. Užrišu kaspiną jam ant kaklo ir paleidžiu skristi. Uždarau langą ir išgirstu žadintuvą.
Pabundu ir žvilgteliu į laikrodį. 3:34AM.
Praveriu langą ir mano kambarį apšviečia mėnulis. Taigi, pilnatis ir vėl keisti sapnai. Užsidegu cigaretę, atsisėdu ant palangės ir nuleidžiu kojas pro langą. Tolumoj skraido varnas. Šypteliu prisiminusi sapną.  Užgesinu cigaretę ir išgirstu žadintuvą.
6:00AM. Laikas rytiniam krosiukui.
Išeinu iš namų, įtraukiu švelnų tabako dūmą į plaučius ir pradedu bėgti. Pamirštu visas savo problemas, stebiu bundantį miestą ir tolumoje ratus sukančius paukščius. Sustoju.
Vienas jų su raudonu kaspinu ant kaklo, tuščiom akim žiūri į mane. Ir pripildo mano tuštumą širdy. Suprantu - aš ne viena.

I can't be without you

I finally found words to say
I can't be without you
You cant't be.. or can you?
***
Everything is so fucked up.
Bet aš laiminga.
Kartais užplaukia man depresova nuotaika.
Arba šiaip paverkiu, kaip dabar.
Ir geriausiai rašosi, kai liūdna, arba kai esu įsimylėjus.
2in1!!
Bet gero įrašo neišspausiu.
Seniai seniai nerašiau, klaviatūra jau voratinkliais apsitraukus, bet aš nuvaliau ją ir vėl tyliai, naktį skrebenu neaiškius žodžius, tik kad išreikščiau savo nuotaiką.
Niekada niekada nerašiau tik tam, kad rašyčiau.
Bet žmonės, aš myliu gyvenimą.

Taip, aš eilinį kartą nuklydau į lankas

Pė. Es. Mirramaze - Pop Song.!!! And this is not a bullshit.

Weirdooo

Sakyti "keista" būtų kiek per švelnu mano būsenai apibūdinti.
Išėjau, viena. Buvau su draugais, bet jau jaučiau, kad nebegaliu ilgiau taip sėdėti.
Išėjau. Ėjau viena Konstitucijos prospektu, ir, nežinia kodėl, iš mano akių pasipylė ašaros.
Ėjau ir liūdėjau, pati nežinodama, dėl ko. Tiesiog taip buvo. Ir yra. Kažkokia sumauta nuotaika ir niekas nepaaiškins man, kodėl.
Beeinant liūdesį pakeitė nenumaldomas pyktis. Pradėjau bėgti, o veidas buvo visas šlapias nuo ašarų, tušas nutekėjęs, drebėjau iš šalčio, bet man neberūpėjo.
Bėgau, kol praradau visas likusias jėgas. Pasiekusi namus nusivaliau ašaras, giliai įkvėpiau ir prisiminiau, kad turiu vaidinti laimingą.
Kas keisčiausia - aš ir esu laiminga. Labai laiminga. Bet jaučiuosi nesaugi.
Ir viskas, ko man reikėjo, stovint prie namų, tai Jo tvirtas glėbys, Jo apkabinimas.
Galiausiai - jo bučinys, kuris priverstų mane pamiršti viską aplink.
***
Giliai giliai kvėpuoju. Aš kvėpuoju.

Pė. Es. When I am mad, just kiss me.
Pė. Pė. Es. The xx - Islands

ARGH

Jaučiuos taip nmvcklshjhgfsytghdf
Kad ištaškyčiau visus aplink.
Beveik visus.
Bet negailėčiau.
Ir jei dar nors vienas šūdas, aš už savo veiksmus neatsakau.
Realiai, susikiškit visi savo gandus šiknon.
Nes man taaaip giliai nusispjaut, ką jūs manot.
Nes aš žinau, kaip viskas buvo ir žinau, kad nieko blogo nepadariau.
Aš turiu vaikiną, kurį myliu.
Taip, aš turiu vaikiną ir man vienodai ant kitų nuomonės.
Ir net nemėginkit mūsų išskirt savo suknistais gandais.
Nes vieną dieną aš pratrūksiu.

Labanakt.

Pir - ma - die - nis

Įkvėpk
Iškvėpk
Gyvenimą


Gilus gilus atodūsis. Pir - ma - die - nis
Velniškai sunki mieguista beprotiška linksma šilta džiaugsminga ir šiaip visokia kokia diena
Jau po truputėlį ruošiuosi savaitgaliui.
GaDi.
Kone vienintelė priežastis dėl kurios kiekvieną rytą atsikėlus šypsaus, nes žinau - kad dar viena diena mažiau liko laukti.
Bet yra dar daug daug daug priežasčių š y p s o t i s:


Draugai mokslai šeima laisvalaikis muzika maistas meilė juokas pokalbiai gėrimai šypsenos kelionės dviračiai pavasris šiluma lietus miegas žinutės skambučiai apkabinimai kava cigaretės knygos kūryba staigmenos žaidimai kutenimas beprotystė...

Ir pagalvojus apie jį, mus, juos - mano lūpų kampučiai pakyla

Sekmadienis

Ar žinai koks jausmas gaut iš kerzo į galvą?
Vakar džiaugiaus, kad visai neskausminga, šiandien skauda kaip niekad.
Visą dieną aš zombis. Paskutinį kartą taip jaučiaus kai tris paras nemiegojau.
Bet jausmas geras. Skauda - reiškias gyvenu.

Pažadėkit, kad niekada nebegersiu,

Pė.Es. Šiandien su teta važiuodamos į sodą nutrenkėm katę. Visą laiką iki šiandien nekenčiau kačių. Bet išgirdusi tą bumtelėjimą į automobilį likau šokiruota. Visą kelią žiūrėjau pro langą apsiašarojusiom akim. Ką tik gyvūnas neteko gyvybės. O juk po ratais pakliūti galėjo ir kažkas kitas.. Dabar myliu kates. Myliu kiekvieną gyvą žemės sutvėrimą. KIEKVIENĄ.
Pė. Pė. Es. Nirvana - Dumb

Šeštadienis

Toks keistas žavus neįprastas pochuistiškas šeštadienis
Padarėm savo gatvės muzikos dieną
Gulėjom maždaug aštuoniese ant Katedros aikštės grindinio
Ėjom, didelė krūva žmonių, gedimino prospektu ir dainavom visiems gerai žinomas dainas
Skubėjom, pamiršdavom skubėt, juokėmės, verkėm (keista, verkiau tik iš juoko), šokom, rėkėm, skandavom, klykėm, žaidėm, grojom, bučiavomės, glėbesčiavomės, gėrėm, valgėm, nusišnekėjom, kalbėjom
GYVENOM
(Ir neprisimenu su manimi buvusių žmonių vardų...)
Ūūūūū, panelyt, pagaliau atradai gyvenimą


Pė. Es. Nirvana - Come As You Are

DAMN

Velnias, tik dabar supratau, kaip norėčiau savo gyvenimą pradėti nuo pradžių, nuo nulio.
Tiesiog pasiimčiau naują baltą baltą lapą ir tvarkingai vingiuočiau gyvenimą.
Nedaryčiau jokių klaidų, visiems patikčiau, niekas neapkalbinėtų manęs nei į akis, nei už jų.
Patikčiau visiems mokytojams, mokyčiaus vien dešimtukais.
Turėčiau daug daug draugų ir visiems būčiau geriausia, ir visi man būtų geriausi.
Turėčiau „tobulą“ vaikiną, kuris kasdien dovanotų man gėles ir patiktų mano mamai.
Būčiau tvarkinga, mama niekad nepyktų, kad mano kambario grindų nesimato.
Ant nieko nevaryčiau. Būčiau lipšni ir draugiška su VISAIS.
NETURĖČIAU SAVO NUOMONĖS...

...CHA!
 Būtų velniškai neįdomu, nes nepatirčiau tikro gyvenimo, neverkčiau dėl padarytų klaidų ir netobulėčiau. 
Po galais. 
Vis dėlto patinka man mano gyvenimas.
Vis dėlto gerai kažkas pasakė: 

People can say whatever they want about me, but at the end of the day I am still going to be living my god damn life

Penktadienis

Kažkoks keistai įdomus penktadienis.
Tokia nuostabi ramybė, nors savotiškai vargina..

Ir vis dar klausau The Knife

Kas vakarą

Kas vakarą leidžiasi saulė
Kas vakarą už tų pačių namų leidžiasi saulė
Kas vakarą už tų pačių namų leidžiasi ta pati saulė

Kas vakarą už tų pačių namų leidžiantis tai pačiai saulei, aš krentu į lovą
Kas vakarą už tų pačių namų leidžiantis tai pačiai saulei, aš pavargusi krentu į minkštą lovą
Kas vakarą už tų pačių namų leidžiantis tai pačiai saulei, aš pavargusi krentu į minkštą lovą, bet aš jau
kitokia

Pradžia

Pradžia visada sunkiausia...

Tai tiek.