Atplešiu sulipusias akis ir tyliai atsidarau stalčių prie lovos.
Pirštų galiukais surandu pakelį cigarečių, praveriu langą ir pažvelgiu į tylią naktį.
Įsirangau į šiltą pledą, ruošiuos užsidegti slim'ą, kai ant mano palangės nutūpia varnas.
Pakylu nuo lovos, ramiai atsisėdu šalia, o jis nebijo. Priešingai, žiūri į mane lyg kažko tikėdamasis.
Prisidegu cigaretę ir imu baidyti paukštį, Man mosikuojant ranka jis nutūpia ant jos ir stiklinėmis akutėmis žiūri į iš mano burnos besiveržiančius dūmus. Rodos mėgina įkvėpti šios karčios nuodėmės.. Bet jis tik vienišas paukštis atradęs giminingą sielą.
Neskrenda, tegul. Tačiau sunku nekreipti dėmesio į ant riešo tupintį varną. Šypteliu ir iš pakelio ištraukiu antrą cigaretę savo nebyliam draugui. Jis pražioja snapą ir griebia ją lyg didžiausią stebuklą. Pridegu.
Savo nuorūką įmetu į puodelį, kuriame kadais buvo cinamoninė arbata su trim šaukšteliais cukraus. Prieinu prie stalo ir randu savo raudoną kaspiną, kurį rišdavausi į plaukus. Paėmusi jį į ranką grįžtu prie palangės, kur varnas rūko taip elegantiškai, lyg džentelmenas prie dramos teatro. Užrišu kaspiną jam ant kaklo ir paleidžiu skristi. Uždarau langą ir išgirstu žadintuvą.
Pabundu ir žvilgteliu į laikrodį. 3:34AM.
Praveriu langą ir mano kambarį apšviečia mėnulis. Taigi, pilnatis ir vėl keisti sapnai. Užsidegu cigaretę, atsisėdu ant palangės ir nuleidžiu kojas pro langą. Tolumoj skraido varnas. Šypteliu prisiminusi sapną. Užgesinu cigaretę ir išgirstu žadintuvą.
6:00AM. Laikas rytiniam krosiukui.
Išeinu iš namų, įtraukiu švelnų tabako dūmą į plaučius ir pradedu bėgti. Pamirštu visas savo problemas, stebiu bundantį miestą ir tolumoje ratus sukančius paukščius. Sustoju.
Vienas jų su raudonu kaspinu ant kaklo, tuščiom akim žiūri į mane. Ir pripildo mano tuštumą širdy. Suprantu - aš ne viena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą